Pilvo šokis gimė Vidurinėje Azijoje ir ten turėjo sakralinę prasmę, o tiksliau, buvo nusilenkimo moteriškajam motinystės pradui ceremonijos dalis. Šis ritualas buvo atliekamas vaikų gimimo proga, o pats šokis palaipsniui paplito Artimųjų ir Vidurio Rytų šalyse, o taip pat Viduržemio jūros regione. Keletas užsiminimų apie pilvo preso judesius galima rasti Tibeto Mirusiųjų knygoje. Jie buvo naudojami meditacijai ir perėjimui į kitą astralinį lygį. Graikijoje pilvo šokio pagalba buvo gydomi ligoniai, palydint šokį garsia muzika ir šūksniais. Indai įnešė į jį judesių sklandumą ir minkštumą, turkai praturtino jį sudėtingais ir neįprastais ritmais, o čigonai suteikė jam aistros.
Europoje pilvo šokiu dažniausiai vadinamas bet koks rytietiškas šokis, tačiau tai nėra teisinga. Būtina pažymėti, kad Rytuose nėra vieningo tokio atlikimo stiliaus, bet yra daugybė folkloro krypčių, atsiradusių dėl vienokių ar kitokių tautų, gyvenančių skirtingose srityse ir šalyse, tradicijų. Be to, kiekvienai iš jų būdingi savi judėjimo, muzikos, nacionalinių kostiumų ir pan. ypatumai. Pavyzdžiui, vien Maroke yra apie 200 folklorinių šokių rūšių.
Visoje stilių ir krypčių įvairovėje vis tik galima išskirti du pagrindinius: Gaivazi ir Beladi. Pirmojo tėvynė oficialiai yra Viršutinis Egiptas – ten šokis labiausiai paplitęs. Jo techniką 10-ajame amžiuje atnešė čigonai, manoma, iš Indijos. Ši gentis buvo vadinama Gaivazi, todėl ir šokio stilius turi tą patį pavadinimą. Dėl savo klajokliško gyvenimo būdo čigonai įsisavindavo vietines tradicijas ir kitų tautų papročius, jų nacionalinių kostiumų ir šokių judesių ypatumus bei, tarsi asimiliuodami visą tai, išnešiodavo po Rytų šalis jau nauju pavidalu. 18-ame amžiuje europiečiai keliautojai įvertino Gaivazi stiliaus unikalumą ir pargabeno žinią apie jį į tėvynę.
Tačiau Europoje paplito kita šokio kryptis, vadinama Beladi. Išvertus iš arabų kalbos, šis žodis reiškia „gimtinė“ arba „gimtasis miestas“, kas atspindi stiliaus populiarumą tarp Egipto tautų. Nuo seniausių laikų tai buvo moteriškas šokis, naudojamas tik moterims. Pagrindiniai šios krypties bruožai yra įvairios figūros, atliekamos rankomis, neturinčios aiškios sąsajos ir sistemos su klubų judesiais. Bendrai, šokis sudarė ryškų, bet sunkoką įspūdį.
Palaipsniui į Kairą atvykdavo vis daugiau užsieniečių, pagrinde – prekybos tikslais, kai kurie iš jų čia pasilikdavo. Dėl to Beladi šokio stilius, galbūt, net dėl jo susiliejimo su Gaivazi, keitėsi, kol galiausiai gimė nauja kryptis – Raks Šarki, kas išvertus reiškia „moteriškas solinis šokis“. Tokiu būdu, rytietiškas šokio stilius nukrypo į vienos šokėjos, o ne visos grupės, pasirodymą, kaip tai buvo priimta folklore.
Pirmasis vakarietiškas šou, dalyvaujant rytų artistėms, buvo parodytas Paryžiuje 1889 metais, o 1893 metais jis įvyko Čikagoje. Šokis buvo pavadintas prancūziška fraze „Danse du Ventre", kas verčiama kaip „pilvo šokis“. Kaip šio šou reklama, toks pavadinimas atnešė milžinišką sėkmę, tačiau baigėsi pasirodymo prasmės nesupratimu ir iškraipymu. Moraliai neparuošta publika palaikė puikų šokį amoraliu. Ką jau kalbėti, jeigu net šiuolaikiniame pasaulyje daugeliui jis asocijuojasi su sceniniu striptizu.
40-aisiais ir 50-aisiais auksinio amžiaus metais pilvo šokis labai išpopuliarėjo Vakaruose Holivudo, tiksliau – kino meno, dėka. Amerikos režisieriai vaizdavo Rytus taip, kaip juos įsivaizdavo - ryškiai ir spindinčiai, ištrindami ribas tarp tikrojo rytietiško stiliaus ir farso. Tokių aksesuarų, kaip gyvatės ir kardai, naudojimas neturi jokių egiptietiškų arba indiškų šaknų.
Šiuo metu pilvo šokio mokymasis pritraukia viso pasaulio moteris. Joms šis šokis yra kažkas egzotiško, moteriško ir jaudinančio. Tačiau būtina pastebėti, kad rytietiški judesiai ne tik viliojantys ir gražūs, bet ir labai naudingi.
Choreografijos specialistai vadina pilvo šokį savotiška joga moterims, kadangi jame naudojami kai kurie judesiai, kurių be kvėpavimo kontrolės atlikti praktiškai neįmanoma. Be to, jis padeda deginti kalorijas, vysto sąnarių lankstumą ir judrumą, gerina krajotaką. Kratymo elementai taip pat neleidžia susidaryti celiulitui ir atlieka stuburo bei vidaus organų masažą.
Profesionalūs šokėjai labai vertinami Rytuose: kaip Vakaruose žavimasi balerinomis, taip Sirijoje, Libane ir kitose šalyse nusilenkiama prieš meistrišką pilvo šokio atlikimą. Pripažinimo ši kryptis nepelnė tik tarp islamiškų tautų. Pagal jų religiją pilvo apnuoginimas laikomas vos ne nusikaltimu ir baudžiamas griežta bausme iš vyro arba giminaičių pusės.
|
