Saidi
Bendras Saidi krypties emocinis atspalvis – lengvumas ir žaismingumas.
Šis šokis atkeliavo iš Pietų Egipto, o konkrečiau iš Said regiono, dar
vadinamo Viršutiniu Egiptu. Bendrai kalbant, visą, kas susiję su šia sritimi,
vietiniai gyventojai vadina Saidi. Iš čia ir kilo jų nacionalinio šokio
pavadinimas.
Tradiciškai, šios Egipto tautos vyrai nešiojosi ilgus
bambukinius pagalius, kuriuos naudojo kaip ginklus. Tokiu būdu, Said vietovėje
istoriškai susiklostė vyriškas ritualinis šokis su lazda – ?achtib, atliekamas
per žymias šventes ir imituojantis mūšį. Palaipsniui genties moterys perėmė
lazdos naudojimo šokyje manierą ir tai pastūmėjo link visiškai naujo stiliaus –
Saidi – atsiradimo.
Gaivazi
Ši kryptis buvo sukurta čigonų genties Gaivazi, iš kurios ir gavo savo
pavadinimą. Cimbolai naudojami kaip šio šokio stiliaus atributas.
Gaivazi
tautos tėvyne laikomas Kairas, iš kurios ji buvo išvaryta 1834 metais, po ko
apsigyveno Pietų Egipte. Jos kultūra, muzika ir tikėjimai ženkliai skyrėsi nuo
Saidi tautos, gyvenančios šioje teritorijoje, todėl ir Gaivazi šokio stilius
visiškai nebūdingas šiai sričiai.
Beladi
Beladi – arabiškas egiptietiško šokio Šaabi pavadinimas, kurį galima išversti
kaip „gimtinė“ arba „gimtasis miestas“. Kadaise šis stilius buvo labai
populiarus Egipte ir pagrinde laikomas moterišku, kadangi buvo atliekamas moterų
ir moterims. Šokėjos tradiciškai apsirengdavo baltą golobėją ir ant klubų bei
galvos užsirišdavo skaras.
Beladi šokti būtina basomis, ritmiškai
judinant klubus, o kas liečia rankas, tai jų judesiai dažniausiai labai paprasti
ir be aiškios organizacijos. Šaabi ir šiuo metu plačiai žinomas kai kuriose
srityse, ypač centrinėje senojo Kairo dalyje. Beje, tokios įžymios šokėjos, kaip
Nagva Foad, Fifi Abdu ir Zinat Olvai naudojo būtent šį stilių.
Nubija
Dabar Nubija – miesto ir rajono Egipto pietuose pavadinimas, o senovėje tai buvo
ištisa šalis, istorijoje žinoma kaip Kuš karalystė. Jos ribos driekėsi į pietus
nuo šiuolaikinio Egipto miesto Asuano iki Sudano sostinės – Chartumo. Patys
nubiečiai gana pastebimai skyrėsi nuo egiptiečių: jų oda buvo tamsesnė, jie
kalbėjosi kita kalba, turėjo savo kultūrą ir tradicijas. Būdingas Nubijos tautos
bruožas buvo susitelkimas ir atvirumas vienas kitam. Paprastai vestuvėse ir
kitose šventėse susirinkdavo šimtai žmonių, kurie kartu linksminosi ir šoko.
Būtent todėl nubietiškas šokis – linksmas ir uždegantis daugelio žmonių,
apsirengusių spalvingais ir ryškiais kostiumais, šokimas. Jo ypatumas –
energingi klubų judesiai, graži rankų judesių sistema ir neįprastas, dažniausiai
greitas, ritmas. Šokyje galima naudoti tokius aksesuarus, kaip būgnai ir
nendrinės lėkštelės.
Aleksandrija
Šio egiptietiško šokio kryptis labai skiriasi nuo kitų nacionalinių stilių ir
jai būdingi greičiau Viduržemio, negu Rytų bruožai. Galimas dalykas, to
priežastis yra Aleksandrijos geografinė padėtis, kuri buvo gana patogi lankytis
užsieniečiams, be to, laikui bėgant, daugelis iš jų ten ir apsigyvendavo. Dėl to
susiformavusios miesto tradicijos ir kultūra kontrastuoja su likusia šalies
dalimi. Kalbant apie šios krypties atspalvį, tai yra linksmi, uždegantys ir
žaismingi šokiai, atliekami apsivilkus suknelę su gobtuvu – Aleksandrijos moterų
nacionalinį rūbą.
Šimadam
Šimadam – unikalus šokis, gimęs dar Senovės Egipte. Jo ypatumas yra tas, kad jis
atliekamas tik su uždegta žvakide ant galvos. Egiptiečiams jis turėjo simbolinę
reikšmę: šokėja per vestuves eidavo procesijos priešakyje, tarsi nušviesdama
kelią jauniesiems. Dėl savo specifikos, Šimadam technika labai sudėtinga – juk
būtina pasiekti labai aukštą klubų, krūtinės judesių izoliuotumą, žingsnio
minkštumą ir sklandumą. Tradiciškai kostiumas šiam šokiui yra šarovarai ir
palaidinė arba ilga suknelė su aptemptu viršumi ir plačiais kraštais.
|
